 |
| Impulsinė laimė |
Tokia jau būtybė yra žmogus - iš prigimties jis konkuruoja. Nori būti geriausias. Na, arba bent jau neprastesnis už kitus. Apie tai jau kažkada rašliavojau..
Grįžkime prie politikos. Antras turas. Liko du kandidatai. Diskusijos liejasi laisvai - demokratiškai sraunia upe. Konkurencija politikoje - tokia pati, kaip ir kasdieniniame gyvenime ar versle. Juk tai ir yra verslas ir kasdieninis gyvenimas. Tiek kandidatai, tiek kandidatų gerbėjai nori būti geresni, arba bent neprastesni už savo konkurentą. Rezultatui pasiekti yra du būdai..
 |
| Maža priežastis ir aklas didelis pyktis |
Infantilumas. Smėlio dėžėje žaidžia du vaikai - stato smėlio pilis. Abu stato, abu stengiasi. Vienas jų pastato akivaizdžiai didesnę ir gražesnę pilį. Antrasis supyksta - tekšt kastuvėliu - gražioji pilis griūna. "Čia ne aš ir ne aš vienas, jis pirmas pradėjo, o mane dar ir vakar irgi pastūmė, bet man skauda labiau"..
Bingo! Turime laimėtoją. Rezultatas pasiektas.
Sovietų sąjunga. Okupuojame šalį. "Ooooho, kaip jie gražiai gyvena". Ne, taip būti negali. Turi būti lygybė. Tekšt kastuvėliu - turime laimėtoją.
Žiūrėk, Anupras iš Vengrijos veža šaukštus. Ot spekuliantas! Atimti ir pasodinti! Verslas blogai! Turi būti lygus su visais - t.y. neturėti nieko.
Visi lygūs. Rezultatas pasiektas.
Manau, abiems atvejams "antrąjį būdą" jau žinote. Tačiau... Antrasis būdas gerokai sunkesnis. Reikalauja daug pastangų, protinių bei kitų išteklių, ne visada garantuojantis laimėjimą. Yra netgi posakis toks - "lomat' - ne strojit'"..
 |
| Mentalinių žaidimų aikštelė |
Politika. Taisyklės tos pačios - arba statai savo pilį, arba tekšt kastuvėliu. Tik kastuvėlis čia psichologiškai bjauresnis - didelis, dvokiantis, lipnus ir aprūdijęs. Kam statyti savo pilį, jei pigiau yra rasti oponento klaidą ir ją viešai išnarstyti. Viešai pasidalinti savo prielaidomis, jas išsakant tokiu tonu ir formuluote - lyg skaitytume "Wikipedia". Ištepti, apsmirdinti, pastumti, apspjauti, mesti smėlio saują į akis. Visas savo jėgas sutelkti destrukcijai, vietoj to, kad statyti savo pilį. Juk esame pripratę balsuoti ne už patinkantį kandidatą, o už "mažesnę blogybę".
- Labas. Ai, ta politika.. Visi jie vagys, nepatinka anei vienas.. Visus į Sibirą! Kur tu dabar sąžiningą rasi.. Ale Užkalnis rašo, kad šitas mažiau pavogė - tai ir balsuosiu už jį. O klausyk, gal šitą kažkaip be PVM'o suderinsim? Nes čia kylant į kalną "mentai nušovė" - tai daviau pidisoką..
Žinotojai kaip tiksliai yra ir kaip turėtų būti. Pamažu jau ima pykinti nuo socialinės ir visos kitos erdvės žinotojų-smirdintojų, kurie tikrai žino, kad "šitas ir anas tikrai vagys, nes, man atrodo, juk kitaip turbūt negali būti". Kiekvienas save gerbiantis kandidato į prezidentus gerbėjas būtinai turi pasidalinti neaiškaus rašliavotojo neaiškiais rezginiais [o dar smagiau, jeigu rezginiai suraizgyti gausiai pasitelkiant keiksmažodžius] apie oponentą. Dalinantis - būtina kažką dviprasmiškai "pirstelėti" virš rašliavos.. O jei pasidalina dvylika kartų per dieną - vakare savo galvą ant pageltusios pagalvės deda išdidžiai.
- Ar aš šūdinas??!!
Žvilgt į veidrodį. Hmmm.. Ir tikrai.. praustis labai tingiu - daug darbo.... Teeeekšt:
- Cha cha cha - žiūrėk, tu dabar labiau šūdinas, negu aš.
Turime laimėtoją. Rezultatas pasiektas.
 |
| Negatyvios minties startas |
Juodas jumoras, sarkazmas - viskas O.K. Netgi sveikintina [Todėl ir todėl]. Tačiau man net požiūris į "socialinės erdvės draugus" šiek tiek pasikeičia, kuomet matau tendencingą purvasklaidumą.. Tai lyg rausimasis sąvartyne, šlamšto tempimas namo ir jo kabinimas ant savo sienų. Smirda..
Elkimės korektiškai, konstruktyviai bei šiuolaikiškai. Labai norite palaikyti savo kandidatą? Pateikite teigiamą medžiagą apie jį. Skelbkite teigiamas naujienas apie jį, nuotraukas - kuriose jūsų palaikomas kandidatas yra fotogeniškas, diskutuodami argumentuokite - kodėl jums priimtinas jūsų kandidatas. Na, nebent visai nėra ką teigiamo skelbti..??.???..
Nesirinkite to "lengvesnio takelio" - prasmirsite..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą