varanas.net: Į Daniją automobiliu. Šventės pas švogeriuką.

Paskutines 2012-ųjų metų šventes švęsime Danijoje. Šalia Kopenhagos gyvena "švogeriukas" su šeima. Čia ir svečiuosimės. Keliausim automobiliu keturiese - dvi šeimos galvos ir du neklaužados pabiručiai (4m. ir 6m.). Nuo mųsų namų iki "švogeriuko" durų - apie 1450 kilometrų.

Keliavome:
2012.12.22 - 2013.01.03

Maršrutas "google" žemėlapyje:

Maršrutas

Lėktuvas šįkart mums neįtiko - rūsyje nekantrauja armija alaus, šaldiklyje tūno pusė avies. Visi nori pas "švogeriuką", todėl pasirinkome talpų automobilį. Prieš pora metų automobiliu važiavome į Klaipėdą, iš čia kėlėmės keltu į Karlshamną Švedijoje. Nuo Karlshamno iki Kopenhagos apie pora šimtų kilometrų - tas pats kaip ir nuo Kauno iki Klaipėdos. Tačiau, norint patekti iš Švedijos į Daniją, reikia važiuoti "Oresund" tiltu. Vaizdas gražus, tačiau tiltas brangus (apie 170,- litų į vieną pusę, važiuojant atgal - tiek pat).
Skaičiuojame šio kelionės varianto sąmatėlę:

Į Kopenhagą keltu "Klaipėda - Karlshamnas"

Keltas šiemet brangesnis. Galbūt dėl šventinio laikotarpio. Kelionės kaina nemaža, tačiau vistiek teks važiuoti 400 kilometrų. Ieškome kitų variantų.
Variantas "numeris du":

Į Kopenhagą keltu "Ryga - Stokholmas"

Kaina priimtinesnė, tačiau važiuoti žymiai daugiau. Vienintelis privalumas - nereikia važiuoti bjauriausia Europoje kelio atkarpa "Marijampolė - Varšuva".
Mėgstu vairuoti - taip atsipalaiduoju. Prošal bėgantys medžiai, seni kaimų namukai, automagistralės linijos, tiltai ir ženklai okupuoja operatyvinę smegenų dalį, kaip mat išstumdami iš čia visus "pin'kodus", administratoriaus slaptažodžius, prekių savikainas, klientų vėluojamas sumokėti sumas. Todėl šis variantas man pasirodo geriausias:

Į Kopenhagą automobiliu

Iš namų pajudame 8:30.

Pajudame

Kelias "šiaip sau" - slidu.

Lenkijoje

Į sąmatą pamiršau įtraukti Lenkijos automagistralę. Mokėjimo punktų - kaip grybų po lietaus. Susumavau nuskaitytus pinigus nuo kortelės - 52,- litai į vieną pusę.

Mokėjimo punktas Lenkijos automagistralėje

Vakarop mes jau Berlyne. Stabtelime "A10" prekybos miestelyje šalia sostinės. Čia pailsime, pavalgome, papildome alaus kolekciją vokiškaisiais "Weissbier" eksponatais.
Temsta, prekybos centre ieškome interneto viešbučiui rezervuoti. Interneto čia nėra. Nei bevielio, nei kokio nors kito. Prekybos centro informacijoje maloni darbuotoja pataria apsilankyti "Burger King" "restorane" - neva ten tikrai internetas bus. Stabtelime šalia šio "restorano" (kabutes parašiau sąmoningai). Internetinę prieigą pasiekiame, tačiau, deja, ji neveikianti. Tenka telefone įjungti "roaming" duomenų prisijungimą. Darau tai nenoriai, kadangi po panašaus prisijungimo Vokietijoje gavau sąskaitą už 15 megabaitų duomenų, nors telefono duomenų skaitiklis rodė, jog prisijungimo metu duomenų buvo išnaudota mažiau, nei vienas megabaitas. Ginčas su mobilaus ryšio paslaugas teikiančia įmone buvo trumpas - gavau raštišką atsakymą, jog pastaroji bendrovė gavo tokį sunaudotų duomenų kiekio išrašą iš savo partnerių ir niekuo padėti negali. Internete radau informaciją, jog taip gali būti dėl ryšio paslaugas teikiančių bendrovių gudravimo - "roaming" duomenų prisijungimo metu duomenys siunčiami ne nuosekliai, o vykdant daugybę "mikroprisijungimų". Kiekvienas "mikroprisijungimas" yra skaičiuojamas, apskaitoje įvedant minimalųjį vieno prisijungimo duomenų kiekį. Panašiai anksčiau buvo ir su pokalbiais - paskambinus, mažiausiai tekdavo susimokėti už minutę. Ryšio bendrovių iltinius dantis aplaužė ES įstatymai, įvesdami "lubas" duomenų perdavimo kainoms. Šiuo metu vieno megabaito kaina yra apie 2,50 litų. Prieš šio įstatymo įsigaliojimą ryšio bendrovės siautėjo kaip vilkolakiai Transilvanijos miškuose - teko gauti žinutę su pasveikinimu ir priminimu, jog 1MB kainuos 25,- litus.
"Booking.com" portale užsakome viešbutį , kuris randasi šalia mūsų maršruto linijos, važiuojame toliau.

Kelias Vokietijoje

Apie 23:00 atvykstame prie viešbučio "Scharfenberger Krug". Viešbutis pasirodo nesvetingas esąs. Visas kažkoks tamsus, užrakintas.. Skambiname telefonu, kuris nurodytas rezervacijoje - ragelio niekas nekelia. Apeinu pastatą ratu - tylu, tik vėjas ošia. Šalia viešbučio glaudžiasi baras tokiu pačiu pavadinimu. Ant baro durų randu kitą telefono numerį. Skambinu šiuo numeriu - atsiliepia apsimiegojęs vokietaitis:
- "Ach tai jūs visgi užsisakėte, nemaniau, kad taip gali nutikti. Laukite - už pusvalandžio atvažiuosiu".
Laukiame 45 minutes - niekas neatvažiuoja. Skambinu dar kartą - kitame ragelio gale tas pats balsas teigia, jog jis jau viešbutyje,tačiau mūsų nemato. Tuomet netikėtai paaiškėja, jog jis kitame viešbutyje, kuris vadinasi lygiai taip pat, tačiau randasi apie 400 kilometrų nuo pastarojo. Tik aš niekaip iki šiol nesuprantu - iš kur šio žmogaus mobilaus telefono numeris atsirado ant baro durų..
Situacija ne kokia. Laikas - apie 01:00. Kito viešbučio šiai nakčiai internetu užsakyti jau nebeįmanoma. Važiuojame į artimiausią didmiestį - Rostoką. Miestas netoli - apie 100 kilometrų, tačiau kelias pavirsta į slidžių trasą.

Važiuojame slidžių trasa

Rostoką privažiuojame apie 3:00 val. Navigacijoje surandame artimiausią "Burger King", stabtelime šalia. Internetas čia veikia, tik "restorano" sargas baikščiai dairosi į mūsų automobilį, kuris priparkuotas šalia pastato sienos. Filtruojame viešbučius, skambiname, tačiau veltui. Pasirodo tokiu metu viešbučiams klientai nereikalingi. Iš maždaug 20-ties viešbučių pusė nebekelia ragelio, kita pusė mandagiai atsisako priimti - "leider, aber ... ...". Pabiručiai tyliai parpia, lauke sninga. Pirmasis keltas į Danijos Gedser miestelį - 6:00 val. ryte. Liko dvi valandos. Perkame bilietus internetu, pamažu judame link kelto. Čia mes jau nebe pirmi.

Šalia "Rostock - Gedser" kelto

Keltas plaukia dvi valandas. Nuo Gedser miestelio pakrantėje iki Kopenhagos - apie 200 km. Šie paskutiniai kilometrai tirpsta labai lėtai.
Atvykstame. Svečiai iš mūsų kol-kas ne kokie. Griūname pamiegoti. Vakarop pabundame, bendraujame, ragaujame.
Smagu būti svečiu. Ypač pas svetinguosius "švogeriukus". Čia švenčiame Kalėdas bei naujuosius metus.

Kalėdinė eglutė

Susitinkame su kitais lietuviais. Daugelis iš jų Lietuvoje buvo jau senokai ir pasiilgo savo tėvynės.
Vaikštome Kopenhagoje, užsukame į "Kristianiją".

Kristianija

Kristianijos teritorija nedidelė - pora kvartalų Kopenhagoje. Keistas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje - lyg atskira valstybė su savais įstatymais. Čia gyvena "gėlių vaikų" filosofiją propoguojantys "laisvi" žmonės. Gatvėse atvirai pardavinėjami narkotikai. Įsigyti galima ne tik vadinamosios "žolės", tačiau ir gerokai "sunkesnių" kvaišalų. Teritorijoje fotografuoti griežtai draudžiama, todėl, deja, detaliau įamžinti šio pasaulėlio nepavyksta.

Kristianija

Pagrindinėse gatvelėse budi vietiniai "tvarkdariai", kurie, ko gero, drausmina fotoaparatais besišvaistančius turistus ir perspėja nelegaliuosius prekeivius, kuomet į šią bendruomenę įsibrauna oficialioji teisėsauga. Kristianijoje gaminami dviračiai, kurie labai vertinami Danijoje. Iš likusių dalių statomi meno kūriniai.

Kristianija

Tarp Kalėdų ir naujųjų metų plaukiame su "švogeriukų" į jūrą silkiauti. Vos vos krapnoja lietutis, tačiau labai smagu.

Jūroje gaudome silkes

Laivelis nedidelis, pilnas žvejų.

Jūroje gaudome silkes

Vienu metimu galima pagauti net penkias silkes.

Jūroje gaudome silkes

Traukiame žuvytes vieną po kitos.

Jūroje gaudome silkes

Krepšeliai pamažu pildosi.

Jūroje gaudome silkes

Meškerės mojuoja iš visų pusių.

Jūroje gaudome silkes

Tolumoje supasi kitas žvejų laivelis.

Jūroje gaudome silkes

Laivelio dugnas aštrus. Rūdys, ko gero.. Jei srovė blizgutes nuneša po laivu - tenka atsisveikinti su visu komplektuku. Be abejo, laive už atitinkamą kainą galima įsigyti kitą komplektuką.
Meškeres pastatome vertikaliai, plaukiame į krantą.

Jūroje gaudome silkes

Laimikis nemažas - sunku nešti.

Laimikis

Vakare prikepame pilną keptuvę ikrų.
Štai ir naujųjų metų išvakarės. Šaldytuve vėsta alutis, orkaitėje kepa mėsytė.

Mėsytė čirška

Ragaujame, bendraujame, šaudome - gaudome.

Naujieji metai

Dangus dega.

Naujieji metai

Sausio pirmoji - ramybės, taurės vyno ir pokerio diena. Sausio antrąją pajudame link namučių.

Keltas išsižiojo ir "rija" automobilius

Oras saulėtas, tačiau žvarbus.

Plaukiame į Vokietiją

Važiuojame į tą patį prekybos centrą šalia Berlyno. Juk reikia atstatyti "Weissbier" alaus atsargas, įvykdyti kolegų užsakymą. Šalia automagistralės tyliai "papsi" gigantiški kaminai.

Kaminai Vokietijoje

Šįkart Vokietijos greitkelis nuvilia - kamštis beveik nuo pat Rostoko iki Berlyno. Kamštis nėra aklinas - kartais įsibėgime "net" iki 50km/h.

Užkimštas greitkelis Vokietijoje

Kelio ženklai taip pat nedžiugina.

Užkimštas greitkelis Vokietijoje

Vakarop Lenkijoje stabtelime pailsėti - McDonald's "restorane" internetu rezervuojame kambarį "Atlantis" viešbutyje. Šįkart viešbutukas mus pasitinka šiltai. Ryte judame toliau.