Kelionės tikslas - kuo greičiau pasiekti Perast miestelį Juodkalnijoje, ten ilsėtis, aplankyti "Lovčeno" parką, kelis Kotoro įlankos miestelius, "Durmitoro" parką. Po sielos poilsio "Durmitoro" parke - kuo greičiau parsirasti namo.
Važiavome nuosavu transportu - lengvuoju automobiliu. Nuvažiavome 4700 km.
Maršrutas "google" žemėlapyje (panašiausias kokį tik pavyko "nupiešti", kadangi "google" atsisakė važiuoti per Bosniją) :
View Larger Map
Iš Kauno pajudėjome šeštadienį 07.30. d. apie 15 valandą. Stoviniavome mažai, vairavome pasikeisdami, todėl jau po 24 valandų buvome Dubrovnike Kroatijoje. Pora tūkstančių kilometrų pralėkėme tik su vienu nuotykiu - naujai statomoje automagistralėje Kroatijoje labai mažai degalinių, todėl vienu metu riedėjome "garais".
Baigėsi degalai |
Negana to papuolėme į kamštį.
Kamštis Kroatijos automagistralėje |
GPS įrenginukas apie artimiausias degalines nieko negalėjo papasakoti, kadangi naujai statomo kelio gabaliuko jo žemėlapiuose tiesiog nebuvo. Pasisekė, jog renkantis mokestį už keliavimą automagistrale žmogus papasakojo kaip rasti degalinę. Iki jos buvo apie du kilometrai. Kuomet pamačiau pakelėje kyšančius degalinės "skvernus" - iš džiaugsmo spustelėjau akceleratoriaus pedalą "iki dugno", tačiau automobilis tik tingiai sumurmėjo, vos pajudėdamas į priekį. Pylėme pilną baką, kratėme lašus.
Iki Perast miestelio Juodkalnijoje liko tik apie 80 km., todėl išlipome apsižvalgyti Dubrovnike. Miestas labai gražus, pamėgtas keliautojų kruiziniais laivais.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje |
Daug akiai mielos senovinės architektūros.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje |
Po varginančios kelionės smagu apsidairyti.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje |
Važiuojame toliau - mūsų laukia legendinis Perast miestelis. Paskutinius kilometrus įveikiame labai vaizdingais "drugelio" krantais.
View Larger Map
Likus keliolikai kilometrų, sustojame pasigrožėti Perast miesteliu iš kitos "drugelio" kranto pusės.
Perast Juodkalnija |
Jau vakarėja, judame link miestelio. Štai jis !
Įvažiavimas į Perast |
Ieškome kur apsistoti. Tačiau šįkart taip lengvai nepavyks.. Miestelyje vyksta "Klapa" festivalis, viešbutukai pilni žmonių, kainos nedraugiškos. Sezonas.. Festivalis mums pasirodo gan liūdnas, todėl juo daugiau nebesidomime. Tai lyg senovinės muzikos ir bardų pasirodymo mišinys, tačiau viskas atliekama labai mėgėjiškai.
Klapa festivalis Peraste |
Viešbutukas, kuriame gyvenome praeitą kartą, paprašo keturis kartus didesnės kainos. Kelias minutes liūdime, tuomet prieiname kavinę "caffe Armonia", kurioje yra nemokamas belaidis internetas. Jei prisijungimo slaptažodis nekeičiamas - jis yra "1234512345". Gurkšnodami alutį (bokalas apie 1,80 Eu), valgydami makaronus su kumpiu (porcija apie 4,50 Eu), blynelius su tunu (soti porcija apie 2,50 Eu), sistemoje booking.com mobiliuoju telefonu surandame artimiausia viešbutį, kuris gali pasiūlyti "draugišką" kainą. Rezervuojame apartamentus "Apartments Bianca" viešbutyje. Viešbutis yra apie 20 km. nuo Perasto.
Viešbutis Apartments Bianca |
Dviejų kambarių apartamentai kainuoja 50,- Eu keturiems žmonėms. Dar keturis eurus sumokame kaip kažkokius mokesčius. Tai lyg vieno euro turisto mokestis. Vienintelis viešbučio minusas - jį labai sunku rasti. Sustojame parduotuvėje paklausti kelio, paslaugus vietinis gyventojas sėda į savo automobilį ir liepia važiuoti paskui. Važiuodami paskui visi sutariame, jog patys vargu ar būtume radę. Apie tai užsimename viešbučio darbuotojai - ji šypsodamasi palinksi galva. Paslaugiajam vietiniam gyventojui siūlome pora eurų, tačiau jis griežtai atsisako. Mūsų sugadinti kapitalistiniai smegenys negali paaiškinti kodėl.
Kambariai viešbutyje erdvūs ir pakankamai tvarkingi, juoką sukelia televizija - vien islamą propoguojantys kanalai.
Viešbutis Apartments Bianca |
Kuičiamės, prausiamės, gurkšnojame alutį prieš miegą, klausomės griežtos islamo dvasininko kalbos.
Viešbutis Apartments Bianca |
Akys merkiasi pačios. Juk vairavome daugiau nei parą, pakaitomis pamiegodami ar tik pasnausdami po 1-2 valandas. Miegame ilgai ir saldžiai.
Pirmadienio rytas - rugpjūčio pirmoji. Trečia kelionės diena. Keliamės, prausiamės pusryčiaujame. Nešant daiktus link automobilio, viešbučio teritorijoje mus pasitinka vėžliai.
Du vėžliukai |
Nusprendžiame, jog jie tikrai niekur nepabėgs, krauname daiktus į automobilį, važiuojame atgal link Perast miestelio, pakeliui sustodami prie nuorodų "SOBE". Vietine kalba tai reiškia "apartamentai". Labai neilgai trukus randame puikius apartamentus. Dėl kainos deramės su charizmatiška šeimininke Zora. Jos sūnus Vladimiras šiek tiek moka anglų kalbą ir mums padeda. Suderame 50,- eu parai. 12,50 eu žmogui - tokioje vietoje tikrai verta sumokėti. Šeimininkė nėra labai patenkinta, vis mini kažkokius italus, kurie mokėjo 100,- eu, tačiau vėliau nusišypso ir patapšnoja per petį. Paminėsiu dar kartą - apartamentai nuostabioje vietoje - ant pačio jūros kranto įlankoje (pažymėti žalia rodykle).
View Larger Map
Mums teko visas namuko antras aukštas su erdviu balkonu.
Apartamentai |
Iš apartamentų balkono matosi Perast miestelis, akis glosto nuostabus vaizdas.
Vaizdas iš apartamentų balkono |
Nenusakomas jausmas gurkšnoti alutį grožintis tokiu vaizdu.
Gurkšnojame |
Stebėti saulės glostomus kalnus.
Vaizdas iš apartamentų balkono |
Išsimaudome, atsigaiviname alučiu, nusiprausiame ir važiuojame į Perast miestelyje esantį "Pirate Bar".
"Pirate Bar" Perast |
Oras puikus - ragaujam, maudomės.
"Pirate Bar" Perast |
Sezonas, todėl žmonių netrūksta.
"Pirate Bar" Perast |
Niekas niekur neskuba, visi mėgaujasi šia akimirka.
"Pirate Bar" Perast |
Vėliau važiuojame į Kotor miestą apsipirkti, užsukame į Kotoro pilies teritoriją - vadinamąjį "miestą mieste".
Kotor pilies prieigos sienos |
Viduje visa teritorija virtusi į komercinę zoną - barai, suvenyrai.. Mums - vyrukams tai ne itin patinka, žmonos džiaugiasi, ieško suvenyrų.
Kotor pilies prieigos |
Tačiau vis dar yra ir vietinių gyventojų.
Kotor pilies prieigos |
Šalia pilies prieigų sienos vyksta prekyba.
Vaisiai |
Parduodami vaisiai, daržovės, medus, aliejai ir kitos gėrybės.
Gėrybės |
Grįžtame į Perast miestelį, vakarieniaujame, vaikštome.
Perast miestelis |
Dairomės.
Perast miestelis |
Šįkart sena miestelio varpinė atidaryta turistams.
Perast miestelis |
Laiptų daug, esame pavargę, tačiau ropščiamės viršun. Ne veltui.
Perast miestelis |
Atsiveria visas grožis kaip ant delno.
Perast miestelis |
Dairomės išpūtę akis.
Perast miestelis |
Fotografuojame visas keturias puses.
Perast miestelis |
Įlankoje lėtai slenka didelis laivas.
Perast miestelis |
Dusliai pypteli lyg atsisveikindamas su salomis ir nuplaukia sau.
Perast miestelis |
Leidžiamės žemyn, žingsniuojame vidine miestelio gatve.
Perast miestelis |
Gatvelės siauros.
Perast miestelis |
Viskas autentiška.
Perast miestelis |
Kaip pasakoje.
Perast miestelis |
Pamažu vakarėja.
Perast miestelis |
Traukia pasėdėti.
Perast miestelis |
Kiti rizikuodami ieško maisto.
Perast miestelis |
Prisėdame atsigaivinti. Už 30 metrų nuo šio suoliuko yra maža parduotuvėlė. Skardinė šalto vietinio alaus kainuoją vieną eurą. Ne kurortinėje zonoje prekybos centre to pačio alaus skardinė kainuoja 0,60 - 0,70 euro centų. Tačiau čia ne vieta deryboms.
Perast miestelis |
Vėliau nemokamai kursuojančiu elektriniu traukinuku parsirandame iki automobilio.
Perast miestelis |
Važiuojame į apartamentus. Ten ragaujame alutį, grožimės naktiniais įlankos žiburiais, šnekučiuojamės ir žaidžiame pokeriuką iki vėlumos.
Vakarinis pokeris |
Antradienio rytas. Ketvirtoji kelionės diena. Ryte prieš pusryčius nuo atbrailos stryktelime į arbatos šiltumo ir krištolo skaidrumo vandenį.
Kalnai ir jūra ryte Kotoro įlankoje |
Apartamentus turėsime dvi dienas, todėl šiandien niekur neskubame. Ilsimės, pramogaujame, grožimės.
Kalnai ir jūra ryte Kotoro įlankoje |
Apie pietus iš už kalno išlenda nedoras debesėlis ir trumpai šliūkšteli lietučio.
Lietus Kotoro įlankoje |
Tačiau jis neišgąsdina netgi vietinių gyventojų.
Lietus Kotoro įlankoje |
Pietaujame kvėpuodami gaiviu lietaus oru. Vėliau važiuojame atgal į Perast miestelį.
Perast miestelis Juodkalnijoje |
Nužygiuojame iki laivų prieplaukos. Miestelyje ramu.
Perast miestelis Juodkalnijoje |
Laivu išplaukiame į vieną iš šalia Perast esančių dviejų salų.
Perast miestelis Juodkalnijoje |
Viena iš salų yra natūraliai susidariusi, kita dirbtinė. Plačiau apie salas angliškai čia. Praplaukiame natūraliąją salą, kurioje šiuo metu įsikūręs prabangus viešbutis.
St. George sala |
Ne viešbučio svečiams čia pakliūti nevalia, todėl turistai plukdomi į kitą - dirbtinę salą.
Salos šalia Perast miestelio |
Ne sezono metu persikelti laiveliu kainuoja 3,- eu. Pirmąją dieną mums siūlė keltis už 5,- eu, šiandien tas pats vyrukas mus plukdo už 4,- eu. Dirbtinėje saloje įsikūrusi stačiatikių šventykla.
Stačiatikių šventykla saloje |
Aplink zuja atplukdyti turistai.
Stačiatikių šventykla saloje |
Tačiau aplinka rami.
Stačiatikių šventykla saloje |
Šventykloje taip pat ramu ir gražu.
Stačiatikių šventykla saloje |
Aplinka panaši kaip ir Perast miestelyje.
Stačiatikių šventykla saloje |
Ta pati architektūra, tos pačios statybinės medžiagos.
Stačiatikių šventykla saloje |
Gražu, be abejo.
Vaizdas iš stačiatikių šventyklos saloje |
Vėliau lipame į laivelį, plaukiame atgal.
Parplaukėme |
Aplink supasi gražesni laivai.
Laivas Peraste |
Miestelyje vis dar atrandame įdomių vietų.
Perast miestelis Juodkalnijoje |
Vakarieniaujame. Virš galvų kabo vynuogių kekės bei gėlių žiedai.
Baro dekoracijos |
Retsykiais gėlės žiedas nukrenta tiesiog ant stalo.
Papuoštas alus |
Grįžtame į apartamentus. Vietinis vynas, alyvuogės, pokeriukas. Vynas parduotuvėje kainuoja 2,00 - 3,00 eurus. Labai skanus.
Vynas, alyvuogės, pokeris |
Gražūs vaizdai, be abejo.
Kotoro įlanka vakarėjant |
Trečiadienis, 08.03. Penktoji kelionės diena. Rytas prasideda kaip visada - maudynės, kava, pusryčiai.
Rytas |
Šiandieną praleisime kalnuose - Lovčeno parke. Vakarop nusileisime nuo kalnų prie atviros jūros, netoli Budva miestelio. Nakvosime palapinėje. Tačiau rytoj grįšime. Taip sutarėme ir su šeimininkais - pažadėjo apartamentų niekam neužleisti.
Apie 13 val. išvykstame. Kotor mieste sukame į kalnus. Kylame, vingiuojame, sustojame pasigrožėti.
Kotor miestas Juodkalnijoje |
Namukai vis mažesni, horizontas liejasi.
Tivat miestelis Juodkalnijoje - matosi oro uostas |
Sustojame pailsėti. Puiki vieta prisėsti.
Peizažas - Kotoro įlanka |
Čia pat kalnuose perkame lauktuvių - vietinės gamybos "rakijos". Pardavėjas malonus - duoda paragauti.
Rakijos pardavėjas |
Kylame toliau. Privažiuojame pačia parko viršūnėlę, kur įsikūręs Njegošo mauzoliejus.
Njegošo mauzoliejus |
Velniškai daug laiptelių. Nuo rakijos bėga prakaitas, tačiau iš viršaus matosi apie 70% visos Juodkalnijos teritorijos. Bent jau taip mus tikina vietinė darbuotoja. Lipam, prakaituojam. Kalne pasirodo taip pat aibė laiptų, tačiau jau nebėra kur trauktis.
Velniškai daug laiptelių |
Prie mauzoliejau įėjimo - motinystės ir dukterystės simboliai. Motina ranka laikosi už pilvo, dukra už kasos.
Njegošo mauzoliejus |
Viduje didingas paminklas Njegošui.
Njegošo mauzoliejus |
Lubos dengtos auksu.
Njegošo mauzoliejus |
Apačioje yra kripta, tačiau pats Njegošas palaidotas kitur.
Njegošo mauzoliejus |
Lauke vaizdai įspūdingi.
Njegošo mauzoliejus |
Tačiau mes prie šių vaizdų jau pripratę.
Njegošo mauzoliejus |
Mauzoliejus įsikūręs 1560 m. aukštyje. Reikės daug leistis. Tą ir darome. Keliukas siauras, važiuojame lėtai.
Siauras ir vingiuotas keliukas |
Apačioje, netoli Budva miestelio planavome apsižvalgyti St. Stefan salelėje.
St. Stefan salelė |
Privažiavome sekdami nuorodas, sumokėjome už automobilio parkavimą, pėsčiomis patraukėme link įėjimo į salelę. Tačiau prie įėjimo laukė varteliai, šalia kurių stovintis darbuotojas paaiškino, jog visa salelė yra privatus viešbutis ir į ją gali patekti tik ten apsistoję svečiai. Labai keista.. Aplink šurmulys, zuja automobiliai, mokami paplūdimiai, daug žmonių.
St. Stefan salelė |
Miestelyje apsiperkame, važiuojame toliau. Tikslas - rami įlankėlė 1,5-2 km. nuo mažo miestelio.
View Larger Map
Atvykstame į vietą. Ogi ramioji įlankėlė jau nebe tokia rami. Vietiniai gyventojai įrengė nedidelį kempingą.
Kempingas |
Aplink zuja nemažai žmonių.
Kempingas |
Vieta automobiliui - 10,- eu. Žmonių ir palapinių skaičius neribojamas. Į šią sumą įtrauktas pusėtino švarumo tualetas ir dušas. Bala nematė - bent moterys bus labiau patenkintos. Kol-kas kempingas pustuštis. Kas bus vėliau?
Kempingas |
Išsimaudome ir pėdiname krantu iki miestelio.
Akmenėtas krantas |
Miestelis mažas, šalia didelis kempingas.
Vakarėja |
Valgome picą, ragaujame alaus. Kainos pasirodo nedidelės, lyginant su Perast miesteliu. Sutemus grįžtame krantu atgal. Ant kranto ragaujame alutį, grožimės mėnesiena.
Mėnesiena |
Ketvirtadienio rytas. Šeštoji kelionės diena. Visi norime grįžti į Zoros apartamentus. Išsimaudome, susibadome kojas į ežiukus. Vieną jų ištraukiame tyrimams.
Ežiukas |
Ežiukas kaip ežiukas.. Paleidžiame jį atgal, kraunamės daiktus ir važiuojame pas Zorą.
Paliekame kempingą |
Kelias neilgas - atvykstame per pora valandų. Zora pasitinka mus šypsodamasi, tačiau vis dar primena italus ir jų 100,- eurų. Mes šypsomės taip pat. Vienintelis žodis, kurį suprantame tiek mes, tiek Zora - "Super". Šiandien paskutinė diena skirta kūniškam malonumui. Rytoj kalnai - duoklė dvasiai, poryt judėsime link namų. Atsipalaiduojame išnaudodami visus Zoros apartamentų privalumus. Šalia balkono auga figų medis.
Figų medis |
Valgome pietus, desertui - ką tik nuskintos figos. Figos būna prinokę nepriklausomai nuo spalvos - svarbu, jog būtų minkšta. Skanu !
Pietūs ir desertas |
Po pietų ramiai sėdime ant krantinės, siurbčiojame alutį, šeriame žuvytes čia pat gyvenančiais moliuskais.
Pietūs žuvytėms |
Moliuskais aplipusi visa krantinė.
Moliuskai |
Tarpusavyje jie tiesiog kaunasi dėl vietos.
Moliuskai |
Staiga prisimename vietinį gyventoją prie Kotoro pilies, kuris rinko šiuos moliuskus.
Vietinis gyventojas renka moliuskus |
Susižvalgome. Ragausime ir mes! Besimaudydami prirenkame šiek tiek moliuskų ir išverdame juos.
Moliuskai |
Persivalgyti nepavyks, tačiau paragauti labai įdomu.
Moliuskai |
Užkandame balta duona, užgeriame alučiu - puikūs pavakariai.
Moliuskai |
Grįžtame ant krantinės, ilsimės, stebim vietinius gyventojus.
Vietinis gyventojas plaukia valtele |
Dėmesį patraukia intensyviai kažko ieškantis naras.
Naras |
Pasirodo jis iš dugno traukia butelius. Uždarbis ar ekologija ?
Naro stiklo tara |
Vakaronė, alutis, pokeris. Dangus giedras, tačiau kalnuose vos vos žaibuoja.
Kalnuose žaibuoja |
Septintoji kelionės diena - penktadienio rytas. Rugpjūčio penktoji diena. Atsisveikiname su svetingais šeimininkais. Jie užrašo savo telefonus, išlydi kaip senus pažįstamus. Sukame į kalnus - link Durmitoro parko. Nors keliukas į Perasto miestelį vis dar labai vilioja.
Pasirinkimas |
Sustojame vidury kalno, atsisveikiname su Kotoro įlanka, neriame gilyn į žemyną.
Kotoro įlanka |
Žemyne taip pat apstu nuostabių vaizdų.
Juodkalnija |
Kaip iš pasakos.
Juodkalnija |
Nemažai stovyklaviečių bei vietinių gyventojų namuku.
Juodkalnija |
Tiltai pakibę debesyse.
Juodkalnija |
Privažiuojame Žabljak miestelį.
Žabljak miestelis |
Metas pietauti. Užsukame į kavinę, esančia šalia "Hotel Žabljak" viešbučio, paprašome meniu. Padavėja paslaptingai mirkteli ir pasiūlo "švedišką" stalą už 5,- eurus žmogui. Prabanga netviska - greičiau primena seną sovietinį pastatą, tačiau su išalkusiais pilvais ginčytis beprasmiška.
"Hotel Žabljak" "švediškas" stalas |
Valgome negailėdami savęs. Sriuba, kepsnys, desertas. Pakartoti.. Kodėl gi ne ? Juk atostogos.
Pietūs |
Sočiai prikirtę, judame link Durmitoro parko. Vos lašnoja lietutis. Šiąnakt nakvosime palapinėse. Moterys šiek tiek nerimauja, tačiau mes prižadame, jog "ten" nelis.
Durmitoro parkas |
Keliukas labai siauras, šalia statūs skardžiai. Klaidos čia kainuoja brangiai.
Durmitoro parkas |
Suklysti labai nesunku.
Durmitoro parkas |
Aplinka paslaptinga.
Durmitoro parkas |
Lyg ne Žemės planetoje.
Durmitoro parkas |
Ramybė.
Durmitoro parkas |
Sustojęs laikas.
Durmitoro parkas |
Kalnų viršūnės kyšo virš debesų. Šį kalną pavadinome "šukuotinis".
"Šukuotinis" kalnas |
Surandame vietą, kur buvome apsistoję prieš pora metų. Likusi laužavietė, netgi medžio pliauska, kurią naudojome kaip suoliuką. Smagu prisiminti. Palieku bendrakeleivius įsikurti, pats važiuoju ieškoti malkų laužui. Randu besivoliojantį seną kalniečio valdų tvoros gabalą. Šalia puikuojasi naujos tvoros segmentas, todėl senąjį "pasisavinu" be sąžinės graužimo. Ir tuoj pat "susimoku" už tai. Siaurame keliuke bandydamas apsisukti - įklimpstu. Temsta. Laukiu. Po gero pusvalandžio tolumoje pasirodo žibintai. Dar po 15 min. priartėja "Toyota Land Cruiser". Vietinis vairuotojas turi trosą ir mielai padeda. Stebuklas. Grįžtu su malkomis. Bendrakeleiviai jau pradėję nerimauti.
Kaip ir žadėjome žmonoms - nelija! Kuriame laužą, mėgaujamės vietiniu vynu, sielos ramybe, tyla, žvaigždėtu dangumi.
Durmitoro parke prie laužo |
Prisimenu prieš pora metų keistą efektą - visi prie laužo vis įžvelgdavo "kalniečių" veidus. Tai malka, tai akmens šešėlis, tai samanos.. Kaltas alkoholis ? Deguonies trūkumas (aukštis apie 2000m.)? Ar beribė žmogaus fantazija?
"Kalniečio" veidas |
"Suoliuką" paliekame sveiką - juk būtinai čia kažkada sugrįšime.
"Beno suoliukas" |
Šeštadienis - aštuntoji kelionės diena. Ilgai krapštytis nevalia - reikia skubėti namo, tačiau negalime atsispirti šalia esančiu kalnu. Paeiliui kopiame ir grožimės. Kažkur apačioje debesys.
Durmitoro parkas |
Žemai žemai.
Durmitoro parkas |
Matosi toliai.
Durmitoro parkas |
Kalniečio namas ir daržas.
Durmitoro parkas |
Nematyti augalai.
Durmitoro parko augalas |
Grįžtu prie palapinių.
Durmitoro parkas |
Tvarkome puotos likučius.
Puotos likučiai |
Šiuose akmenyse paslepiame vyno butelį. Grįšime! Na, jei rasite - parašykite ar buvo skanus.
Vynas po akmenimis |
Atsisveikiname su parku, pamojuojame vietiniam traktorininkui ir judame link namų.
Durmitoro parko traktorininkas |
Kelią pastoja avys.
Avys Durmitoro parke |
Tačiau vikrus piemuo akimirksniu ištaiso padėtį.
Avys Durmitoro parke |
Ir nuliuoksi į kalnus kartu su avimis.
Avys Durmitoro parke |
Kalnų "duobės" užpildytos debesimis.
Durmitoro parkas |
Suprantame - kodėl juodkalniečiai geri krepšininkai. Tik kas bėga parnešti kamuolio?
Krepšys Durmitoro parke |
Privažiuojame "Tara" upę.
"Tara" upė Juodkalnijoje |
Vietomis ji labai plati, šalia jos ežerų pavadinimai.
"Tara" upė Juodkalnijoje |
Spalva keista, tačiau labai graži.
"Tara" upė Juodkalnijoje |
Privažiuojame milžinišką užtvanką.
"Tara" upės užtvanka |
Kitoje užtvankos pusėje gausybė žuvų.
"Tara" upės užtvanka |
Numetame duonos gabaliuką - jis suvalgomas akimirksniu.
"Tara" upės užtvanka |
Namo lekiam tuneliais, siaurais keliukais, vingiais..
Tunelis kalne |
Vėlai vakare sustojame pailsėti - tuo tarpu paklydęs maldininkas bando paragauti mūsų automobilio.
Maldininkas |
Atgal važiuojame nesustodami. Keičiamės, snaudžiame. Lenkijos keliai nelepina. Nors investuojama į juos daug - praktiškai visur kažkas remontuojama, daug kelio susiaurėjimų, eismas nukreipiamas aplinkeliais.. Po daugiau nei paros laiko - Lietuvos kvapas.
Namai nebetoli |
Sekmadienį popiet - namie. Kelionė baigta, nuvažiavome 4700 km. Ačiū bendrakeleiviams.
4700 km. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą