Tikslas - atsipalaiduoti, Stambule suvalgyti kebabą, išsimaudyti Juodojoje ir Marmuro jūrose Turkijos teritorijoje, pamatyti bent gabaliuką Turkijos ne tik pro rožinius "viskas įskaičiuota" akinius, pakeliui degustuoti alų.
Važiavome nuosavu transportu - septynviečiu minivenu. Nuvažiavome beveik 6000 km.
Keliavome:
2012.06.01 - 2012.06.12
Maršrutas "google" žemėlapyje:
View Larger Map
Kelionė prasideda penktadienį popiet (2012.06.01). Baterijos, kojinės, aparatai, pasai, pinigai ir pirmyn!
Bardakas |
Lauke lyja, žvarbu - smagu judėti į pietų pusę.
Lietuviškoji vasara |
Lietus migdo. Tai patvirtina sunkvežimio vairuotojas Lenkijoje.
Sunkvežimis griovyje |
Sutemus privažiuojame Ukrainos sieną. Priekyje nenustygsta automobilis lietuviškais numeriais.
Prie Ukrainos sienos |
Prie sienos šįkart laukiame neilgai - tik apie pora valandų. Kuomet prieš 6 metus važiavome į Krymą - teko palūkėti beveik 8 valandas.
Tvarka dėl vykstančio futbolo čempionato? Tikrai ne.. Pasienio darbuotoja paima mūsų pasus, paklausinėja apie mūsų kelionės tikslą ir, nutaisiusi lapės žvilgsnį, staiga paklausia "rebiata, vas oformliat, rastamazyvat, tresti budem ili kak?" (Vaikinai, jus forminsim, išmuitinsim, kratysim ar kaip?). Patikinus, jog tikrai nieko neleistino neturime, darbuotoja tik šypteli - "dumaite, rebiata, bystree dumaite" (galvokite, vaikinai, greičiau galvokite). Susižvalgome, vienas iš mūsų išsitraukia piniginę pažiūrėti ar turi smulkių, o darbuotoja nepatenkintu balsu šūkteli "ne zdes dumaite, v mashine, rebiata, da cto ze vy.. Berite odin pasport" (ne čia galvokite, automobilyje, vaikinai, ką jūs... Imkite vieną pasą). Paimame pasą, einame į automobilį, į pasą įdedame 5 eurus, pasą gražiname pasienio darbuotojai. Pasienietė pasą mikliai "patikrina" dar kartą, sudeda likusius į krūvą, pastumia mums ir tarsteli besišypsodama "ščeslivovo puti rebiata" (laimingo kelio, vaikinai).
Paryčiais 3:30 val. mes jau Ukrainos teritorijoje. Truputį pavažiuojame ir lendame į palapinę.
Rytas. Keliamės, braškinam kauliukus, judame toliau. Vietiniai taip pat juda.
Autobusų stotelė Ukrainoje |
Priešpiet privažiuojame Liubarto pilį.
Liubarto pilis |
Vidinė teritorija nedidelė, įspūdingo nieko nėra.
Liubarto pilis |
Apie pilių istoriją nepasakosiu - tiesiog apstu informacijos internete. Besidomintys tikrai viską ras. Tik smagu pabrėžti, jog prie daugumos pilių Ukrainoje (ir ne tik) vienaip ar kitaip yra "nagus prikišę" lietuviai.
Kitoje vidinės teritorijos pusėje eksponuojami atkurti ginklai.
Liubarto pilis |
Šachmatus taip pat priskirkime prie ginklų, kadangi, švystelėjus "pėstininką" ar "arklį" katapulta, taikiniui geruoju nesibaigtų.
Pilies prieigose jaunimas vaišinasi alučiu.
Jaunimas Liubarto pilies prieigose |
Smegenų žievėje apsigyvena "šalta" mintis apie alų. Tuomet prisimenu netoli pilies matytą iškabą.
Anoniminių alkoholikų susitikimo vieta |
Reikia užsirašyti adresą - jei tektų grįžti pro čia.
Kitoje pusėje pilies - senų rusiškų sunkvežimių kapinės.
Rusiškų sunkvežimių kapinės |
Išeidami atsisveikiname su kasininkų.
Pilies sargas |
Visame mieste žmonės nešasi kažkokius augalus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ajerai? Kam jie? Duonai kepti?
Kažkokie augalai |
Prisimename, jog šiuos augalus pastebime jau nuo ryto. Juos pardavinėja netgi gatvėse.
Augalų pardavėjas |
Kiekvienas save gerbiantis ukrainietis tądien turėjo šių augalų.
Moterys nežinia kam nešasi kažkokius augalus |
Mūsų akys krypsta į šiek tiek kitokią vietinę produkciją.
Vietinis alus Ukrainoje |
Kainos tikrai "nesikandžioja" - apytikslią sumą litais gausime parašytąją kainą padalinę iš trijų. Vietinio alaus kaina parduotuvėje nuo 1,- Lt iki 2,- Lt. Tačiau alus tikrai nėra gurmaniškas. Ypač baltas..
Ukrainietiškas baltas alus |
Sekanti pilis mūsų kelyje - Dubno.
Dubno pilis |
Aplink pilį tvyro pelkynai, koncertuoja varlių kvartetai.
Dubno pilis |
Iš pilies teritorijos kyšo šių laikų pastatai.
Dubno pilis |
Į vidų neiname. Spėjame, jog istorinės vertės nedaug belikę. Šalia pilies vaikštinėja vestuvininkai.
Vestuvininkai šalia Dubno pilies |
Judame toliau. Mus sustabdo traukinys. Pervaža reguliuojama senoviniu - rankiniu būdu.
Geležinkelio pervaža Ukrainoje |
Užmiestyje judėjimas nedidelis, tačiau kelio danga ne kokia, zuja daug pavojingų eismo dalyvių.
Kelias Ukrainoje |
Dauguma automobilių seni.
Automobiliai Ukrainoje |
Vietiniai vairuotojai mažai šypsosi.
Vairuotojas ukrainietis |
Nuotaiką praskaidrina kondicionieriaus šaldomas alus. Automobilyje labai puikiai suprojektuota vėdinimo sistema - tereikia alaus butelį ar skardinę įdėti į tam skirtą vietą ir vos pasukti vėdinimo groteles. Šis vienas iš "geriamų", nors skonis tikrai nevertas net penkių balų iš dešimties.
Ukrainietiškas alus |
Žolė šalia kelio pjaunama dalgiu.
Šienaujama žolė |
Vairuoti reikia atidžiai - dažnai į kelią išbėga naminiai paukščiai ar kiti gyvūnai.
Sparnuotieji eismo dalyviai |
Jaunimas kaimuose ir miesteliuose ruošiasi futbolo čempionatui. Žolės pjauti nereikia - ją tiesiog nuvalgo karvutės.
Jaunieji futbolininkai |
Nors miesteliai ir kaimeliai tuštoki, tačiau smagu matyti, jog čia gyvena ne vien senoliai.
Apytuštė miestelio aikštė |
"Draugystė" baigėsi, judame toliau.
Miestelis "draugystė" |
Vakarop privažiuojame "pradingusį miestą" Červonogradą (Chervonograd).
Červonogradas |
Aplinka graži. Nusprendžiame apsižvalgyti ir čia pat apsistoti nakčiai. Randame nedidelę parduotuvėlę, kurioje pilstomas šviežias alus. Kaip mat pro debesėlius išlenda saulytė.
Pasisėdėjimas |
Žygiuojame apžiūrėti buvusiojo miesto pilies liekanų.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Aplink aukšta žolė.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Pastatai aprūdiję, Dievai nepadeda.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Likusios statinių dalys vos laikosi.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Laikas ir augalai pamažu "valgo" pilies likučius
"Chervonograd" pilies liekanos |
Viduje vėsu ir gilu - visai kaip šulinyje.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Lipame aukščiau.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Žvalgomės, ragaujame. Nuostabus momentas.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Apačioje stovyklautojai kūrena laužą, dūmai tingiai glosto slėnį.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Pilies likučių viduje būta jaunimo - sienos išmargintos.
"Chervonograd" pilies liekanos |
Surandame dar vieną "draugą".
"Chervonograd" pilies liekanos |
Kažkur tolumoje girdisi vandens ošimas. Einame arčiau. Susitinkame krioklį.
Krioklys |
Laipiojam.
Tiltas |
Dairomės.
"Chervonograd" apylinkės |
Bendraujame su driežiuku.
Driežiukas |
Vakarėja. Statome palapinę, kuriame laužą, ragaujame alutį, šnekučiuojamės.
Vakaras "Chervonograd'e" |
Trečia kelionės diena. Rytas. Ukrainietiškos dešrelės LABAI neskanios. Skonis lyg plastelino su popieriumi. Dešreles išbarstome kur joms ir vieta - ant karvės paplotėlio. Gal laukiniai gyvūnai suvalgys.. Ar ne?
Dešrelės su paplotėliu |
Judame link Rumunijos. Paskutiniai kilometrai Ukrainoje. Šalis tikrai ruošiasi futbolo čempionatui.
Ukraina ruošiasi futbolo čempionatui |
Žmonės be šypsenų, tačiau pasipuošę.
Rūstus, tačiau pasipuošęs ukrainietis vairuotojas |
Kiti paprasčiausiai išdidūs.
Išdidus ukrainietis vairuotojas |
Vis dar galima atsigerti giros iš "geltonosios bačkos". Pamenate - kadais tokios buvo ir Lietuvoje?
Giros pardavėja |
Štai ir Rumunijos siena.
Rumunijos siena |
Na, spėju, Rumunijoje bado nėra.
Rumunija nebadauja |
Kėdžių trūkumas?
Kažkodėl jaunas rumunas tupi ant bėgių ir šneka mobiliu telefonu |
Šunys čia taip pat nebadauja.
Kaulas didesnis už patį šuniuką |
Karvės labai greitos - įsilieja į transporto srautą. Lėtesnius automobilius lenkia.
Eismo dalyviai |
Kelio darbai vyksta lėtai. Visai kaip ir Lietuvoje.
Kelio darbininkas ilsisi |
Vakarėja, jėgos mažėja. Laužas, alus ir vakaras smagus..
Laužas vakare |
Ketvirtos dienos ryte tvarkome aplinką, lankstome palapinę, važiuojame toliau.
Palapinė ramybės slėnyje |
Stebime pakelės "tranzuotojus".
Moteris "tranzuoja" |
Kitos moterys, spėju, ne pasivažinėti čia susirinko..
Plaštakės Rumunijoje |
Maži miesteliai jaukūs ir tvarkingi.
Miestelis Rumunijoje |
Vartome lapus, kuriuos atsispausdinome namie - sekanti lankytina pilis - Biertan Fortified Church. Dėl jos netgi tenka keliolika kilometrų išsukti iš kelio.
"Biertan Fortified Church" |
Bilietų pardavėja ramiu veidu pareiškia, jo šiuo metu pilyje "pietūs". Ateikite po valandos. Pavėlavome apie 5 minutes. Valandos mums brangios, nelauksime. Dar daug liko važiuoti, matyti, ragauti. Einame ratu aplink pilaitę.
"Biertan Fortified Church" |
Žvalgomės virš sienų.
"Biertan Fortified Church" |
Tačiau pilis į mus žvelgia abejingu veidu.
"Biertan Fortified Church" |
Todėl paliekame pilį-bažnyčią ramybėje ir kulniuojame link automobilio. Pakeliui stebime keistus statinius keistoje pakalnėje.
"Biertan Fortified Church" pilies apylinkės |
Stebimės elektros laidais apraizgytais gandrais. Juk tai pavojinga kūdikiams. Na, kuomet gandrai juos neša.
"Biertan Fortified Church" pilies apylinkės |
Mojuojame vietiniam praeiviui, važiuojame toliau.
Rumunas praeivis |
Pakelėse vietiniai gyventojai ramiai prekiauja ... įranga "naminukei" gaminti.
Galima įsigyti įrangą naminukės gamybai |
Kiti važiuoja į darbą.
Pakeliui į darbą |
Gano avis.
Avys pakelėje |
Bendrauja.
Spalvingi apdarai |
Tiesiog ilsisi pasislėpę už veidrodėlio.
Gyventojai ilsisi |
Sekantis kelionės tikslas - Transfagarasan kelias. Jis buvo nutiestas 1970 - 1974 metais diktatoriaus Nikolajė Čaučesku įsakymu karinės strategijos tikslais. Televizijos laida "Aukščiausia pavara" (Top Gear) šį kelią išrinko "geriausiu" pasaulyje. Tikiuosi, jog jie juokavo.
Po kelių nesėkmingų bandymų surasti jį savarankiškai, klausiame vietinių gyventojų, vartome žemėlapius, reguliuojame GPS įrenginius, galop judame teisinga kryptimi.
Artėjame link Transfagarasan kelio |
Kylame aukštyn, klausomės automobilio turbinos gaudesio. Oras retėja - turbinai darbo daugėja. Kelias nėra mums labai svetingas.
"Transfagarasan" kelias |
Pakeliui galima nusiprausti po labai šaltu "dušu".
Labai šaltas dušas |
Tolumoje sniego fone su mumis lenktyniauja kita "transporto priemonė".
Lenktynės |
Pakelėje pamažu auga sniego "šaligatviai".
Sniegas pakelėje |
Sustojame kelkraštyje, mėtomės sniego gniūžtėmis. Smagu - juk oro temperatūra +25. Tuo metu virš galvų nusklendžia mūsų "varžovas".
Mus aplenkė |
Sniego vis daugėja.
Sniegas pakelėje |
Vėl stabtelime pasigrožėti.
"Transfagarasan" kelias |
Platybės.
Kelias ilgas ir vingiuotas, nors, rodos, viskas ranka pasiekiama.
"Transfagarasan" kelias |
Aplink saulė ir sniegas.
Važiuojame, grožimės, spoksome ir privažiuojame... kelio pabaigą.
"Transfagarasan" kelias |
Taip, nepasisekė, tunelis kol-kas uždarytas. Per anksti atvažiavome. Per daug sniego. Na, bent aplinka nuostabi.
Ežeras sukaustytas ledo |
Kaip pas Kalėdų senelį.
Sniegas |
Keistai smagus jausmas vasarą basomis braidyti sniege.
Basomis po sniegą |
Spėju, sniegas ne visiems patiko.
Sniegas sugriovė namelius |
Liūdnai nužvelgiame metalines tunelio duris.
"Transfagarasan" kelio tunelis |
Apžiūrime sniego stichijos rezultatus.
Sniego stichija |
Nepykite ant sniego. Jis ne visuomet būna blogas. Dažnai netgi pasitarnauja. Žinoma, jei mėgstate alų.
Sniege atšaldytas alus |
Apsižvalgome dar kartą ir leidžiamės žemyn.
"Transfagarasan" kelias |
Apačioje perkame linksmą sūrį, kuris ir mus pralinksmina. Nesupraskite neteisingai - pralinksmina ne todėl, kad jis linksmas, o todėl, kad skanus. Šiaip mums nusispjauti ant sūrio nuotaikos. Gali sau nors ir žliumbti - jei ašaros bus sūrios - labiau tiks prie alaus.
Linksmasis sūris |
Taip, deguonies trūkumas daro savo. Temsta. Ieškome viešbutuko. Randame. Jaukus, nebrangus, nedidukas, o, svarbiausia, jog yra lovos ir karštas vanduo.
Jaukus viešbutukas |
Penktoji kelionės diena. Rytinės procedūros, apsižvalgome pro viešbutuko langą ir judame toliau.
Vaizdas pro viešbutuko langą |
Šios dienos "taikinys" - "Poenari Fortress" pilis.
Poenari fortress |
Jei ne užsnigtasis tunelis - jau vakar čia viešėtume. Dėl nelemtojo tunelio mūsų maršrutas tapo panašus į "C" raidę.
"C" raidės formos maršrutas |
"Poenari Fortress" pilis buvo tikroji Vlad'o Tepes'o rezidencija. Šis princas mums labiau pažįstamas kaip Vladas Drakula. Turistai Drakulos vardu viliojami į "Bran Castle" pilį. Pastaroji pilis yra gražesnė, labiau pritaikyta turistams, tačiau, deja, čia Vladas negyveno.
Vladas Drakula |
Vladas garsėjo žiaurumu, todėl ir buvo sukurta legenda, jog jis yra kraujasiurbys vampyras. O gal tai ne legenda?
Norint pasigrožėti pilies liekanomis - reikia įveikti 1480 laiptelių. Rytinis dušas nuėjo perniek. Prakaitas žliaugia upeliais. Prakeiktas žiaurusis Vladas. Kas tokią pilį galėjo pulti. Juk vos tik užlipus netgi pasiduoti jėgų nebelieka..
"Šiaip ne taip" Pavyko! Puiki rytinė mankšta.
Vaizdas iš " Poenari fortress" pilies |
Pilies "rakandai" liudija, jog Vladas tikrai buvo žiaurus ir mėgo savo žiaurumą demonstruoti viešai.
"Poenari fortress" pilyje |
Vargas tiems, kas Vladui nepakluso.
"Poenari fortress" pilyje |
Pilis stirkso puikioje strateginėje vietoje - kaip ant delno matosi visi kalnų perėjimai. Matosi ir mūsų keliukas, kuriuo būtume atvykę vakar.
Transfagarasan kelias |
Dairomės į tolius ir stebimės - kaip į šią pilį patekdavo raiteliai su žirgais?
Vaizdas iš "Poenari fortress" pilies |
Pilis pamažu pasiduoda laikui ir gamtos jėgoms.
"Poenari fortress" pilis |
Tačiau vis dar didinga.
"Poenari fortress" pilis |
Pilies pagrindo užimamas plotas nedidelis. Didesnis naudingas gyvenamasis plotas buvo pasiektas aukščio sąskaita. Gaila, tačiau didžioji dalis pilies sugriauta.
"Poenari fortress" pilis |
Su mumis į pilį kartu lipo "naujasis-laikinasis draugas".
Naujasis-laikinasis draugas |
"Draugas" mus saugojo nuo kraujasiurbių pabaisų, vilkolakių, šikšnosparnių, raganų ir miškinių. Tik todėl ir likome gyvi.
"Draugas" mus saugo |
"Draugas" užsitarnavo kumpio.
"Draugas" šlamščia kumpį |
Duonos, ko gero, jautėsi neužsitarnavęs, kadangi jos nevalgė.
Vykstame toliau. Miesteliuose verda gyvenimas.
Gyventojai stotelėje laukia transporto |
Visi kažkur skuba.
Važnyčiotojai |
Na, visgi skuba ne visi.
Šventikas neskuba |
Mes tuo tarpu mėgaujamės.
Vietinis alus šala |
Kuo arčiau sostinė Bukareštas - tuo mažiau tvarkos ir daugiau transporto kamščių.
Kamštis |
Kelias valandas velkamės 20 km/h. Tuo naudojasi prekeiviai. Jie tiesiog ropščiasi ant automobilių, siūlo prekes, pavojingai kabodami ant pamažu važiuojančių vilkikų.
Prekeivis kabo |
Prekiaujama praktiškai viskuo: kojinėmis, mobiliaisiais telefonais, batais, žaislais, kvepalais ir netgi benzopjūklais. Kartais sunku suvokti kuo prekiaujama - traktoriukais ar savimi.
Traktoriukas sąvadautojas |
Įmonėse šalia kelio inžinieriai dirba "saugiai".
Karuselė |
Staiga priešais automobilį pasirodo "ateivis" iš filmo "pasaulių karai".
Ateivis kelyje |
Patikrinu - ar tikrai skardinėje alus. Alus.
Vakarėja. Pagaliau Bulgarija.
Priekyje Bulgarija |
Aplankome pora abejotinų viešbutukų, vėliau randame puikų.
Viešbutis "Miraž" |
Šaldytuvą užpildome gėrybėmis.
Šaldytuvas ir gėrybės |
Viešbučio teritorijoje nemokamas "Wi-Fi". Kemšame alų, kompiuteriu skambiname Lietuvoje likusiems draugams. Erziname ir gurkšnojame.
Bendraujame su draugais |
Užsukame į vietinį bariuką, paragaujame truputį, grįžtame miegoti.
Šešta diena. Pusryčiaujame "stipriai".
Pusryčiai |
Skaniai.
Pusryčiai |
Prieskoniai egzotiški ir labai aštrūs. Tiesa, sušveitėm visus prieskonius - spėju, jog padavėjas stebėjosi.
Aštrūs prieskoniai |
Burnos svyla. Gesiname.
Gesintuvas |
Diena prasidėjo puikiai. Veiduose žiba laimė. Kurį laiką tyliai sėdime ir "skaičiuojame" praeivius.
Praeiviai plaukia |
Šios dienos lankytinas objektas - "Kaliakra". Tai didžiausias iškyšulys (vietiniai vadina "nosimi") Bulgarijoje. Jis į jūra "įsirėžęs" net du kilometrus. Žemėlapyje iškyšulys atrodo taip:
"Kaliakra" iškyšulys |
Apie šį kyšulį yra kelios legendos. Viena jų byloja, jog šventasis bėgo nuo užpuolikų jūros link. Tuo metu Dievas jam vis "ilgino" žemę, kad pastarasis galėtų pabėgti. Šventąjį "bėgiką", visgi, pagavo, tačiau vėliau jo garbei buvo pastatytą šventykla.
Įvažiavimas į kyšulį mokamas, tačiau nebrangus. Prieigose karaliauja prekeiviai.
"Kaliakra" iškyšulys |
Teritorijoje tvirtovės likučiai.
"Kaliakra" iškyšulys |
Skardžiai labai aukšti - iki septyniasdešimties metrų.
"Kaliakra" iškyšulys |
Priėjus arčiau - kiekvienas vėjo gūsis nuteikia nejaukiai.
"Kaliakra" iškyšulys |
Tačiau grožis vilioja.
"Kaliakra" iškyšulys |
Kvėpuojame švelniu-kvapniu vėjeliu ir grožimės.
"Kaliakra" iškyšulys |
Žygiuojame į buvusios tvirtovės teritoriją.
"Kaliakra" iškyšulys |
Čia dar daugiau griuvėsių.
"Kaliakra" iškyšulys |
Dalis kyšulio naudojama kariniams tikslams. Na, taip - vieta geografiškai labai palanki šnipinėjimui.
Militarinė zona "Kaliakra" iškyšulyje |
Kyšulio gale - nedidelė šventykla.
Šventykla "Kaliakra" iškyšulyje |
Senas paminklas, formomis ir išraiška menantis sovietmetį. Gal klystu..
Paminklas "Kaliakra" iškyšulyje |
Kartais žmogus prisigalvoja keistų "tradicijų" ar apeigų, kurias tam tikrais momentais būtinai atlieka. Tuomet pasijaučia geriau. Jei nepavyksta - bando dar kartą, arba jaučiasi blogai. Šis reiškinys man primena "tourette" sindromą. Šis "akmenėlis" tiems, kurie kažkodėl mėto savo pinigus į vandenį, uolas, duobes, fontanus ir kitas sunkiai pasiekiamas vietas. Nemėtykite savo pinigų - jie juk taip sunkiai uždirbami. O tas elgeta, kuris renka juos, dažnai rizikuodamas savo gyvybe, tikrai neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojęs galėtų visus šių pinigų savininkus teleportuoti pas save..
Pinigai ant uolos |
Jūroje plaukioja delfinas. Tačiau, skirtingai negu filmuose, jis į paviršių iššoka labai retai. Todėl nuotrauka kukli.
Delfinas |
Važiuojame toliau. Trumpam atsiduriame Paryžiuje. Kažkam reikia parašyti dvejetą "iš geografijos".
Paryžius Bulgarijoje |
Mūsų turimas kelionių planelis kviečia į pakeliui esantį "Aladzha Monastery". Tai vienuolynas uolose. Šiek tiek tenka lipti laiptais.
"Aladzha monastery" |
Vėliau dar šiek tiek.
"Aladzha monastery" |
Po pasisvečiavimo Vlado rezidencijoje visus kankina nedidelė laiptų fobija.
"Aladzha monastery" |
Jei atvirai - šis objektas buvo vienas neįdomiausių ir brangiausių kelionėje. Čia pinigai mėtomi į lengvai pasiekiamas vietas. Muziejaus darbuotojams po darbo valandų nereikia labai vargintis.
Ant kapų pinigai vietoj gėlių |
Kaip manote - ką Dievas ar mirusieji pirks už šiuos pinigėlius?
Pinigai Dievams |
Reikėtų sienas patinkuoti..
"Aladzha monastery" |
Iš pakelės prekeivio perkame trešnių. Kaina - apie 4,- litai už kilogramą.
Trešnės |
Užsipildome "degalų".
Gausybė alaus |
Sustojame pirmame pasitaikiusiame kempinge.
Kempingas Bulgarijoje |
Kempingas ant jūros kranto, tačiau, deja, ne kokios būklės.
Kempingas Bulgarijoje |
Tualete mus pasitinka kregždžiukai, garsiai reikalaudami maisto.
Kregždžiukai Kempingo tualete |
Palubėje lizdai.
Kregždžių lizdai |
Paukščiai baikštūs, todėl paliekame juos ramybėje.
Kregždė - vaiduoklis |
Vakarėja. Žygiuojame prie jūros.
Prie jūros Kempinge Bulgarijoje |
Vyno vakarėlis!!!
Vyno vakarėlis Bulgarijoje |
Taip, kaip gi be "draugų". Tuoj pat vienas atbidzena.
"Draugai" renkasi į vyno vakarėlį |
Gražuolis.
"Draugo" portretas |
Mėgsta maudytis.
"Draugas" maudosi |
Šilta naktis, vyriški pokalbiai, vietinis vynas, pelėsinis sūris, alyvuogės.. Ech, puikus vyno vakarėlis.
Vyno vakarėlis |
Septintos dienos rytas sunkokas. Taip, tikrai - apsinuodijome sausainiais.
Važiuojame toliau. Turkija čia pat.
Turkija čia pat |
Pasienio užkardos statiniai kuklūs, tačiau pakankamai tvarkingi.
Turkijos pasienis |
Keliai labai geri.
Turkija |
Geri, tačiau brangūs. Ši kortelė kainavo 20,- eurų.
Turkijos kelių mokesčio kortelė |
Bendri įspūdžiai apie Turkiją prasti. Į Turkiją vykti verta tik su "viskas įskaičiuota" paketu. Degalai brangiausi Europoje, maistas labai brangus, alus taip pat (parduotuvėje ~5,- lt už skardinę, bare 10-15 litų už 0,5 litro taurę). Keliuose automobiliai apynaujai. Tvarka panaši kaip ir Lietuvoje. Na, dažniausiai.
Vaikai automobilyje |
Stambulas. Didelis miestas. Labai didelis miestas. Čia gyvena apie 15 milijonų gyventojų.
Stambulas |
Miestas pakankamai tvarkingas.
Stambulas |
Tačiau, nuklydus toliau nuo centro, galima rasti visko.
Stambulas |
Pagrindinė Stambulo pėsčiųjų gatvė "Istiklal Avenue" perpildyta žmonėmis.
"Istiklal Avenue" |
Ragaujame turkišką kebabą. Keista, tačiau jis pasirodo ne itin skanus.
Kebabų parduotuvėlė |
Toliau "brendame" žmonių srautu.
Stambulas |
Garsų, žmonių, kvapų jūra.
Stambulo kvapai |
Namų okeanu.
Stambulas |
Miestas tolerantiškas. Labai didelė kultūrų įvairovė. Alkoholis čia nėra "tabu".
Stambulas |
Nors gatvėse vyrauja taikios nuotaikos, kelis kartus teko matyti nesuvaldomas emocijas. Karšta šalis, "karštakošiai" gyventojai.
Galva svaigsta nuo žmonių srauto ir neįprastų vaizdų.
Stambulas |
Ragaujame alaus.
Alus Stambule |
Taip, čia galima labai daug ką pamatyti. Galima gyventi Stambule dvi savaites ir kasdien lankyti vis naujus objektus. Kada nors. Ne šįkart. Turime ribotus laiko resursus.
Bandome išvažiuoti iš miesto.
Stambulas |
Važiuojame "Bosphorus bridge" tiltu. Tai vienas iš dviejų tiltų Stambule, simboliškai jungiantis du žemynus - Europą ir Aziją.
"Bosphorus bridge" tiltas |
Už tilto mus pasveikina užrašas "sveiki atvykę į Aziją".
"Bosphorus bridge" tiltas |
Šioje pusėje taip pat vyksta milžiniško mąsto statybos.
Stambulas |
Miestas auga labai sparčiai.
Stambulas |
Vakarėja. Važiuojame link Marmūro jūros. Jūra nedidukė. Iš toli šviečia milijonai žiburių. Pakrantėje gyvena milijonai žmonių. Panagrinėjame "google maps" žemėlapius - gyventojų tankumas panašus aplink visą jūrą. Žmonių šiandien mums pakaks. Sukame link Juodosios jūros pakrantės. Jūrą privažiuojame prieš pat vidurnaktį. Pastatome palapinę, ramiai ragaujame alų, mėgaujamės tyla, skaičiuojame žvaigždes ir stebime ant kalno plevėsuojančią Turkijos vėliavą,
Turkijos vėliava Juodosios jūros paplūdimyje |
Staiga privažiuoja policijos automobilis, įjungia "ilguosius" žibintus, pora minučių stebi - "kas gi čia paplūdimyje gyvena". Ko gero, kaip ir Lietuvoje, Turkijos paplūdimiuose statyti palapinių negalima. Tačiau po poros minučių policininkai pasišalina. Spėju, turistus jie "skriaudžia" retai. Gerai išvystytas turizmas - labai didelis pajamų šaltinis šaliai. Vienas nepatenkintas ar išsigandęs svečias gali išgąsdinti dešimt kitų. O gal policininkai tiesiog patingėjo vykdyti procedūras, kuomet pamatė keistus automobilio valstybinius numerius? "LT - kas tai?? Važiuokime geriau namo - nežinia kaip mes su jais susikalbėsime".
Aštunta diena. Rytas saulėtas.
Palapinė paplūdimyje Turkijoje |
Paplūdimys tuščias. Ko gero, dar ne sezonas.
Paplūdimys Turkijoje |
Važiuojame iki artimiausio miestelio - "Sile". Miestelio paplūdimį puošia uolos su tvirtovės likučiais.
"Sile" miestelis |
Paplūdimyje poilsiautojų taip pat nedaug.
"Sile" miestelis |
Gražu.
"Sile" miestelis |
Miestelyje daug žvejų.
"Sile" miestelis |
Sugautas žuvis žvejai parduoda čia pat esančiose prekyvietėse.
"Sile" miestelio žuvų turgus |
Apsižvalgome nuo kalvos.
"Sile" miestelis |
Aplankome kelis viešbučius. Kainos labai didelės, darbuotojai nekalba jokia užsienio kalba (kalbinome angliškai, vokiškai, rusiškai). Gestais derėtis sunku.
Važiuojame į kempingą netoli miestelio. Kempingas nušiuręs, kainuoja kaip viešbutukas Bulgarijoje. Statome palapinę.
Palapinė |
Na, bent jau čia ramu, paplūdimys šalia, netoli miestelis.
Vaizdas iš kempingo |
Grįžtame į miestelį, perkame žuvies, prieskonių. Bus skanu!
Gaminame pietus |
Bus labai skanu.
Gaminame pietus |
Patiekalas atrodo viliojančiai.
Turkiški pietūs |
Valgome užsimerkę.
Turkiški pietūs |
Vėliau - maudynės, alus, ramus pasisėdėjimas.
Ramus pasisėdėjimas |
Netikėtai išgirstame turkišką melodiją. Vietiniai uždarbiauja. Muzikantai gauna kelis metalinius eurus, tačiau lieka nepatenkinti. Vėliau paklausia - ar mes ne vokiečiai. Išgirdę neigiamą atsakymą - skubiai pasišalina.
Vėliau tenkinamės ramia "draugų" kompanija.
"Draugų" kompanija |
Alumi ir užkandėle.
Užkandėlė |
Smagu.
Paplūdimys vakarėjant |
Devinta diena. Kraunamės daiktus, prausiamės kempingo "duše", jei jį taip galima pavadinti, važiuojame į Europą. Bulgarijos pasienyje mus dezinfekuoja. Bet juk mes ryte prausėmės!
2 eurai už dezinfekciją |
Dezinfekcija vyksta labai paprastai - tereikia pravažiuoti chlorkalkėmis smirdančią balą. Tai kainuoja viso labo du eurus. Lauke labai karšta. Vargas tiems, kas važiuoja be kondicionieriaus.
Moteris vėdinasi rankomis |
Važiuojame į legendinį Bulgarijos "Sunny beach" miestelį, apsistojame viešbutyje. Pora dienų ilsėsimės. Viešbutukas puikus ir vos brangesnis už turkiškąjį kempingą.
"Yassen apartments" |
Erdvės pakanka.
"Yassen apartments" |
Didžiulė terasa.
"Yassen apartments" |
Yra netgi ir baseinas, tačiau jūra labiau vilioja.
"Yassen apartments" |
Maudomės, vaikštome, ragaujame alų.
"Sunny beach" Bulgarija |
Dešimta diena. Geriame kavą terasoje.
Kava terasoje |
Žygiuojame į paplūdimį.
"Sunny beach" Bulgarija |
Žmonių nemažai.
"Sunny beach" Bulgarija |
Mieliau laisvalaikį leidžiame ramioje aplinkoje, tačiau kartais juk reikia ir triukšmo. Triukšmo čia daug.
"Sunny beach" Bulgarija |
Paplūdimyje aptinkame negyvą delfinuką. Vargšas perkaito saulėje.
"Sunny beach" Bulgarija |
Pavalgyti ir atsigerti alaus galima tiesiog paplūdimyje. Sotus patiekalas kainuoja apie 12-15 litų, alaus bokalas 3,50 - 5,00 litus.
Pietūs "Sunny beach" Bulgarija |
Miestelio pagrindinėje gatvėje karaliauja "tapkių" ir greito maisto komercija.
"Sunny beach" Bulgarija |
Paskutinę dieną ilsimės, maudomės, kepinamės, ragaujam, aptarinėjam. Vakarop grįžtame į viešbutį pavargę kaip vaikai.
Vienuolikta diena. Perkame trešnių, "šauname" namo.
Perkame trešnių |
Skaičiuojame kilometrus.
Važiuojame namo |
Lenktyniaujame su vietiniais gyventojais.
Važiuojame namo |
Jaučiamės pavargę, tačiau būna ir blogiau.
Važiuojame namo |
Važiuojame namo - geriau nesimaišykite mums ant kelio. Vargas tam, kas pasipainios.
Važiuojame namo |
Dvylikta diena. Pagaliau Lenkija. Kaip visada - keliuose kamščiai.
Kamščiai Lenkijos keliuose |
Vakarop - namie.
Įveikti kilometrai |
Smagi kelionė, norisi dar ir dar.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą